Apie karpį
Paprastasis karpis (lot. Cyprinus carpio), nors ir ne vietinė, tačiau gerai visiem pažįstama žuvis. Karpių tėvynė – rytinė Azija, tačiau dėl populiarumo žuvininkystėje jie plačiai išplitę po visą pasaulį. Į Lietuvą karpiai buvo atvežti maždaug XVII amžiuje. Iš pradžių auginti dvarų tvenkiniuose, vėliau plito ir po natūralius vandens telkinius. Laukiniai karpiai vadinami sezanais, nuo pramoninių jie skiriasi kūno proporcijomis – yra ilgesni. Lietuvos sąlygomis karpiai praktiškai nesidaugina, nes yra reiklūs vandens temperatūrai. Tačiau žmonių pagalba patekę į natūralius vandens telkinius, gebapuikiai išgyvnti – yra pakantūs deguonies trūkumui tiek per vasaros karščius (geba pasisavinti atmosferos deguonį) tiek ir esant ledo sluoksniui žiemą (dėl sulėtėjusių fiziologinių procesų).
Karpiai geriausiai jaučiasi sekliuose, užaugusiuose vandens telkiniuose, kurie gerai įšyla vasarą. Karpiai yra visaėdžiai, ėda praktiškai viską, ką randa valgomo. Nors į jų racioną įeina ir augalai, tačiau karpiai teikia pirmenybę vėžiagyviams, vandens vabzdžių lervoms, moliuskams – kitaip tariant, gyvūniniam maistui. Visai kitokia situacija, žinoma, auginant karpius specialiai – jie valgo tai, ką gauna iš savo šeimininkų.
Karpiai užauga iki 1,2 m ilgio ir 40 kg svorio (oficialūs duomenys), tačiau rūšies ir žuvų apskritai augimo ribos nėra labai apribotos, tad visada įmanoma aptikti ir dar didesnių. Dėl savo dydžio karpiai populiarūs tarp žvejų (ypač Europoje). Dėl gero skonio, greito augimo ir nereiklumo sąlygoms – populiariausia žuvininkystės rūšis. Taip pat išvedinėjamos ir dekoratyvinės karpių veislės – neverta pamiršti, kad karpis – artimas auksinės žuvelės giminaitis.
Karpių šėrimas
Jeigu ruošiatės auginti karpius nedideliai kiekiais arba nesitikite greito prieaugio – galite jų papildomai ir nešerti. Jei kūdra nėra visiškai nauja, turi šiokią tokią augaliją, o vasarą pažaliuoja nuo dumblių – ten bus ir karpių mėgstamų vėžiagyvių, vabzdžių lervų, vabalų, moliuskų, o jei jau bus labai alkani, karpiai maitinsis ir augaliniu maistu ar smulkiu zooplanktonu.
Jeigu papildomai šerti nesiruošiate, rekomenduojamas karpių kiekis įžuvinimui – 10 karpių/arui. Turima omenyje standartiniai metų amžiaus karpiai ir šiokia tokią bioįvairovę turinti kūdra. Moksliškai nustatyta proporcija: kad karpis priaugtų 1 kg svorio, jam reikia suėsti 5-8 kilogramus maisto. Žinodami šias proporcijas, galite įvertinti ir kiek jums apsimoka žuvis šerti. Laboratorinėmis sąlygomis, palaikant švarų vandenį ir aukštą deguonies koncentraciją, karpiai kilogramą svorio priauga suvalgę vos 2,6 kilogramo maisto. Geriausia atrasti kažkokią pusiausvyra tarp natūralaus ir papildomo šėrimo. Karpius intensyviai šeriant papildomai, augimo greitis būna maždaug dvigubai didesnis nei auginant pasyviai.
Vis dėlto, tyrimais žuvininkystės ūkiuose nustatyta, jog esant maisto įvairovei, karpiai pirmenybę teikia dirbtiniam maistui, mažiau dėmesio skiria kūdros zooplanktonui, vėžiagyviams bei vabzdžiams, o jeigu maisto trūkumo nėra, į natūralų augalinį maista net nežiūri. Taip ko gero yra dėl lengvo pašarinio maisto prieinamumo, nereikia vargintis ieškant konors gyvo.
Jeigu nuspręsite karpius šerti papildomai, pagrindiniai rekomenduojami ir naudojami produktai yra įvairūs šutinti grūdai (kviečiai, rugiai, miežiai), jų produktai (nuo pietų stalo likę makaronai ar batono riekė), taip pat bulvės, kukurūzai. Patariama nepiktnaudžiauti ankštinėmis daržovėmis (žirniais, pupomis), nors didelis jų baltymingumas ir yra gerai.
Rekomenduojamas pašarų kiekis dienai (turima omenyje pramoninius telkinius, kurių tikslas – kuo greičiau užauginti kuo daugiau žuvų) – 10 – 25 % telkinio žuvų masės. Pavasarį ar rudenį, kuomet vanduo šaltas ir karpių apykaitą lėta – užtenka ir 5 %. Vandens temperatūrai nukritus iki 10 laipsnių šilumos, šėrimą reiktų gerokai apriboti, o atšalus iki 5 laipsnių – išvis nustoti šerti. Geriausia, kad stebėtumėte, kada karpiai alkani ir noriai ėda maistą, o kada į pašarą nereaguoja. Taip patys galėsite įvertinti kiek ir kada reikia šerti jūsų karpius.
Mesdami daugiau pašarų nei karpiai spėja suryti, rizikuojate, kad pūvantis maistas kūdroje sukels anoksiją – deguonies trūkumą. Taip pat pastebėta, jog žuvys vengia vietų, kuriame gausu pūvančio maisto.
Jeigu savo žuvimis labai rūpinatės – galite naudoti kombinuotus pašarus, kurie praturtinti žuvims reikalingais vitaminais bei mikroelementais. Tačiau kombinuoti pašarai, taip pat grūdai ar bulvės, nėra labai kaloringi (pagrindą sudaro angliavandeniai ir baltymai, kombinuotuose pašaruose net pelenai). Įdomių tyrimų nustatyta, jog papildant pašarą aliejumi, karpių augimo tempas ženkliai padidėja. Kitas tyrimas skatina naudoti kiek įmanoma baltymingesni maistą – tokį karpiai geriau panaudoja masės auginimui nei angliavandenius (tačiau, kaip minėta, gali karpiams gali kilti problemų dėl per daug ankštinių).
Šeriant karpius, svarbi taisyklė yra reguliarumas. Rekomenduojama šerti tose pačiose vietose ir tuo pat metu, kadangi žuvys jau per kelias dienas prie to pripranta. Aišku, jūsų karpiams dėl to nieko blogo neatsitiks, tačiau augimo produktyvumą tikrai sumažinsite.
Be maitinimo reguliarumo, karpių augimo greitį padidina ir dažnas šėrimas. Rekomenduojama, kad karpiai būtų maitinami ganėtinai dažnai (bent kas keturias valandas). Jų greita medžiagų apykaitą, jei tik yra galimybė – žuvys maitinasi beveik visą laiką. Tyrimais nustatyta, jog (naudojant tą patį maisto kiekį) dažnai šeriami karpiai auga 20 % greičiau nei šeriami kartą ar du per dieną. Juolab, kad jei nespėja iškart suvalgyti didesnio kiekio maisto, šis ima pūti.
Pramoniuose tvenkiniuose kasmet išauginama apie 1 toną žuvies iš hektaro ploto (kartais ir beveik 2 tonas). Siekiama, kad atėjus laikui parduoti, žuvų svoris siektų apie 1 kilogramą.
Nustatyta, jog 1 kg karpis, palyginus su 0,5kg svorio karpiu, turi kiek daugiau nei 6 proc daugiau valgomų dalių (tam pačiam kūno svoriui), yra riebesnis, turi beveik 70 % daugiau kalorijų. Kita vertus, kuo karpis didesnis, tuo jis lėčiau auga, tad optimali riba yra apie 1 kilogramas.
Originalus pasiūlymas natūralaus karpių raciono papildymui – virš vandens telkinio pakabinta lempa vilioja naktinius vabzdžius, kurie krenta ir į tvenkinį bei patampa karpių maistu. Deja, atlikus tyrimus, elektros sąnaudų piniginė išraiška buvo apie tūkstantį kartų didesnė nei pagautos maisto kiekio. Tačiau galite būti išradingi, naudoti saulės baterijas.
Karpių ligos
Auginant netinkamomis sąlygomis karpius gali apnikti įvairūs parazitai, karpiai sirgti įvairiomis ligomis. Pristatome dažniausias iš jų.
Žuvų utėlės. Nedideli vėžiagyviai, kraujasiurbiai žuvų parazitai. Žuvų utėlės susilpnina žuvis, lėtina jų augimą. Parazitų skaičius labai priklauso nuo sėkmingo dauginimosi pavasarį, vandeniui įšilus iki 10 laipsnių šilumos. Vienas iš kovos būdu su jais – tai dirbtinių substratų, atitinkančių patelių poreikius dėti kiaušiniams, įleidimas į kūdrą, o vėliau – išėmimas ir kiaušinių sunakinimas. Kiaušinėliai dedami maždaug 2 m gylyje, ant kietų, tamsaus paviršiaus substratų, jeigų jūsų kūdroje nėra akmenų ar nuskendusių medžių – galite sukurti labai patrauklias sąlygas žuvų utėlėms ir taip gerokai sumažinti jų kiekį. Nors tai i padeda, tačiau problemos neišspręs, visų kiaušinėlių taip neišrinksit. Pramoniniuose tvenkiniuose naudojamos druskų, kalio permanganato ar organofosfato vonios.
Ligulos. Žuvų kaspiniuotis, sulėtinantis žuvų augimą, apsunkinantis plaukimą. Esant ligulų, žuvys išsipučia, laikosi vandens paviršiuje. Naudojamos Prazikvantelio vonios.
Dažniausiai išplitus kokiai nors ligai, žuvis tenka išgaudyti, tvenkinį, jei įmanoma nuleidus, iškalkinti, taip dezinfekuojant. Nedideliais kiekiais kalkes galima naudoti kasmet, jos žuvims nepakenkia, o nuo parazitų šiek tiek apsaugo. Jei žuvys serga, rekomenduojama supilti maždaug 2kg/arui negesintų kalkių, kokius 2-3 kartus per mėnesį (jeigu reikia, žinoma geriau mažiau). Gan populiarus yra Sanozil dezinfektantas, apnaikinantis telkinio mirkoorganizmus.
Bendru atveju, įvairios ligos ir parazitai tarp žuvų plinta esant blogoms sąlygoms – per dideliam žuvų tankiui, maisto trūkumui, deguonies nepakankamumui. Pagerinus sąlygas turėtų atsistatyti žuvų imunitetas ir ligų sumažėti. Padėtį gali pataisyti ir specializuotų pašarų naudojimas, kuriuose yra žuvims reikalingų vitaminų ir mikroelementų.
Tiksliam ligų nustatymui bei “gydymo” procesui sužinoti galite kreiptis į Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus Žuvų ligų ir vandens tyrimų poskyrį, kuris teikia paslaugas ir fiziniams asmenims.