Šamas

Kodėl šamas?

Norint, kad tvenkinyje žuvys netik daugintųsi, bet ir augtų – reikalingi plėšrūnai. Tai ypač aktualu tiems, kurių vandens telkiniuose auga netik karpiai, amūrai ar plačiakakčiai, bet kartu ir mūsų kraštuose besidauginančios, mažiau vertingos žuvys, tokios kaip karosai, kuojos, raudės ir kt. Skaityti toliau…

Lynas

Karpinės žuvys tiek žuvininkystės ūkių, tiek nedidelių tvenkinių/kūdrų savininkų yra ypač mėgstamos dėl jų greito augimo ir pakankamai skanios mėsos. Tačiau lynas (lot. Tinca tinca) yra savotiška išimtis. Ši žuvis nors ir pakankamai populiari tarp žuvų augintojų ir pasižymi geromis skoninėmis savybėmis, tačiau priešingai nei kitos populiarios tvenkiniuose auginamos karpinės žuvys (karpiai, amūrai, plačiakakčiai ar karosai) nepasižymi greitu augimu. Tiksliau jų augimas netgi labai lėtas. Per pirmuosius metus lynas gali užaugti iki 0,11 kg, o 1 kg svorį pasiekti tik per 7–8 m., kai tuo tarpu tokio amžiaus karpis jau gali sverti kiek daugiau nei 9 kg. Skaityti toliau

Užkeptas karpis

 

Jei diena lietinga ir nuobodi, o žuvų nemažai turite prisigaudę iš anksčiau, tuomet laiko perteklių galima praleisti virtuvėje plaunant indus, tačiau, kad būtų ką plauti, pirmiausiai juos reikia ištepti. Todėl siūlome pasigaminti patiekalą, kuriam prireiks ne tik šaukšto ir puodo. Skaityti toliau

Žuvienė

Reikės:

  • Puodo į kurį tilptų visi ingredientai;
  • Kelių žuvų (karpio, ešerio ar kt.) galvų – priklauso nuo dydžio ir puodo talpos. Taip pat tinka ir nedideli žuvų gabalėliai;
  • Kelių bulvių (pavyzdžiui trijų);
  • Didelės morkos;
  • Svogūno (nes kaip gi be ašarų);
  • Kelių lauro lapų;
  • Šiek tiek šviežių krapų;
  • Keleto svogūnų laiškų;
  • Indelio grietinės;
  • Skaityti toliau

Folijoje keptas karpis

Reikės:

  • 1 vidutinio dydžio (arba tiek kiek pajėgsite suvalgyti) karpio;
  • 200 g cukinijos;
  • 2 pomidorų;
  • Petražolių;
  • Druskos;
  • Maltų juodųjų pipirų;
  • Skaityti toliau

Sidabrinis karosas

Sidabrinis karosas (Carassius gibelio) – visiems gerai pažįstama, nors ir nevietinė (Lietuvoje aklimatizuota 1952 m.) žuvis, kuri tapusi tokia įprasta, kad sunku įsivaizduoti tvenkinį ar mažesnį vandens telkinį be jos. Nors ūkine prasme karosai yra mažai vertingos žuvys, o ir žvejai per daug jų nevertina, tačiau kai nekimba ežere ar nesiseka pagauti į tvenkinį įleisto karpio, lengvai sugaunami karosai, bent jau dėl sportinio azarto, tampa malonia atgaiva, lyginant su spoksojimu į gyvybės ženklų nerodančią plūdę. Skaityti toliau

Baltasis amūras

 

Baltasis amūras (lot. Ctenopharyngodon idella) – karpinė žuvis visame pasaulyje išpopuliarėjusi dėl savo mitybos įpročių, kurie ypač pasitarnauja siekiant apsaugoti vandens telkinius nuo per didelio užžėlimo.

Ši žuvis, kaip ir karpis, kilusi iš Azijos, kur natūraliai paplitusi dideliuose ežeruose ir upėse. Suaugusių amūrų racioną beveik išimtinai (95%) sudaro makrofitai (aukštesnieji vandens augalai), tačiau retkarčiais šios žuvys pasimėgauja ir gyvūninių maistu. Skaityti toliau

Plačiakaktis

 

Plačiakaktis (Hypophthalmichthys sp.) – karpinių šeimos žuvis, natūraliai, kaip ir karpis, paplitusi pietryčių Azijoje. Dažniausiai užauga iki maždaug 1 metro ilgio ir 16 kilogramų svorio, tačiau rekordinis pagautas plačiakaktis svėrė 50 kilogramų. Natūraliai augančios išskiriamos dvi plačiakakčių rūšys – baltieji ir margieji. Kiekviena jų turi savo specifiką – baltieji minta dumbliais, taip vadinamu fitoplanktonu, jo pritrūkus auga prastai.  O štai margieji labiau linkę gaudyti aktyviau judantį zooplanktoną, ir neišvalo žydinčių vandens telkinių. Skaityti toliau

Paprastasis (auksinis) karosas

 

Kadaise paprastasis (auksinis) karosas (lot. Carassius carassius) buvo laikomas laukine auksinės žuvelės atmaina, tačiau ir šį titulą iš jo atėmė konkuruoti mėgstantis giminaitis sidabrinis karosas (lot. Carassius gibelio). Skaityti toliau