Artėjant pavasariui, vos tik nuslinkus ledams ar prie namų įsirengus šviežutėlį vandens telkinį visada kyla noras pažaisti dievus ir naujame vandens telkinyje įveisti šiek tiek gyvybės arba po nesėkmingos žiemos atkurti ar papildyti savo tvenkinio gyventojų gretas.
Atrodo, nesunki užduotis, tačiau norint, kad vandens telkinio įžuvinimas būtų sėkmingas verta žinoti, o tiems, kurie žino prisiminti, kelias ypatybes, kurios leis šiek tiek padidinti į tvenkinį įleidžiamų žuvų išgyvenamumą bei įžuvinimo efektyvumą.
- Nežuvinkite ką tik iškasto tvenkinio mailiumi, kurio negalėsite maitinti dirbtiniais pašarais. Nesenai iškastame tvenkinyje dar nėra susiformavusios daugeliui žuvų reikalingos mitybinės bazės, tad įžuvintas žuvis teks papildomai šerti, o tai kai kuriais atvejais gali būti sudėtinga;
- Jaunų žuvyčių (mailiaus), kurios būna nesenai išsivystę iš lervučių, pagrindinis maistas yra planktonas, tad telkinį įžuvinant smulkiomis žuvimis derėtų įsitikinti, jog vandenyje šių organizmų (dumblių, smulkių vabzdžių ir jų lervų) yra užtektinai, kad mailius galėtų prasimaitinti;
- Kad į vandens telkinį suleidžiamos žuvys patirtų kuo mažesnį stresą ir padidėtų jų išgyvenamumas, patartina prieš paleidžiant žuvis suvienodinti vandens temperatūrą pervežimo taroje su vandens telkinio temperatūra (galimas skirtumas 2-3 °C). Tai atlikti galima gana paprastai, jei įžuvinimui žuvys gabenamos plastikiniuose maišuose su deguonies prisotintu vandeniu – tokį maišą su žuvimis tereikia pusvalandį ar ilgiau palaikyti plūduriuojantį tvenkinyje, o vėliau galima tiesiog prapjauti maišą ir išleisti žuvis į telkinį;
- Žuvys turi būti pervežamos gerai deguonies prisotintame vandenyje, taip pat talpą saugant nuo veiksnių (pavyzdžiui saulės), kurie galėtų pakelti vandens temperatūrą talpoje – tam galima tarą pridengti užtiesalu;
- Žuvis į telkinį patartina išleisti atsargiai ir nedidelėmis porcijomis, atkreipiant dėmesį į jų judesius. Žuvis, kurios atrodo silpnos, vargiai judančios ar yra su stipriai aptrinta oda – derėtų pašalinti (išgaudyti graibštu);
- Jei norite greito žuvų masės prieaugio – patartina tvenkinį įžuvinti stambesnėmis žuvimis (0,5-1 kg), kurios yra mažiau jautrios bei sezono pabaigoje jau bus tinkamos maistui. Pavyzdžiui 0,5-1 kg plačiakakčiai per sezoną gali pasiekti 2-3 kg svorį. O taip pat, jei tvenkinyje jau yra kitų plėšrių žuvų (ešerių, lydekų, šamų) – įžuvinimas stambesnėmis žuvimis bus efektyvesnis, nei smulkiu mailiumi, kurį šie plėšrūnai gali lengvai išgaudyti;
- Įžuvinimą pradėti patartina pavasarį (kovo pabaigoje, balandžio mėnesį), kuomet vandens temperatūra yra 7-9 °C ir dar nesiekia 12°C. Ankstesnis įžuvinimas žuvims gali sukelti didesnį stresą. Įžuvinimui tinka ir birželio mėnuo, tačiau sušilus orams, kartu su temperatūros padidėjimu pablogėja ir žuvų transportavimo sąlygos, o tai gali turėti įtakos jų išgyvenamumui. Taip pat ilgai delsiant vėlesniais mėnesiais žuvininkystės ūkiuose tiesiog gali nebebūti įžuvinimo medžiagos;
- Perkant įžuvinimui karpius, svarbu atkreipti dėmesį į jų išvaizdą, nes tai gali būti jų sveikatos indikatorius. Sveiki karpiai turi būti gana neblogai įmitę, nenusitrynusiais žvynais, neįdubusiomis nugaromis, žiaunos turėtų būti tamsiai raudonos, o ne blyškios. Venkite pirkti karpius ant kurių žiaunadangčių pastebėsite duobutes, o ant pilvo ar šonų raudonas dėmeles ar netgi žaizdeles, nes tokios žuvys serga raudonlige, kuri pavojinga ir kitiems jūsų kūdros gyventojams;
- Taip pat žuvis tvenkinio įžuvinimui patartina pirkti iš patikimų, jau patikrintų bei žinomų augintojų. Tam gali užtekti ir jau ne vieną kartą sėkmingai savo kūdrą įžuvinusio draugo rekomendacijų, tačiau dar geriau jei tiekėjas bus laiko patikrintas bei sertifikatus turintis žuvininkystės ūkis ar pardavėjas. Patartina vengti iš svetur atgabentų žuvų apie kurių buvusias auginimo sąlygas kartais menkai arba išvis nieko nežinoma. Taip pat geriau vengti uždarose sistemose augintų žuvų, nes joms gali būti sunkiau adaptuotis prie gyvenimo lauko sąlygomis.