Kadaise paprastasis (auksinis) karosas (lot. Carassius carassius) buvo laikomas laukine auksinės žuvelės atmaina, tačiau ir šį titulą iš jo atėmė konkuruoti mėgstantis giminaitis sidabrinis karosas (lot. Carassius gibelio).
Šios dvi rūšys yra gana dažnai tarpusavyje painiojamos tiek dėl panašios išvaizdos, tiek, galbūt dėl seno, iki 2003 m buvusio, sidabrinio karoso lotyniško pavadinimo (Carassius auratus gibelio), kuris labiau tiktų paprastajam (auksiniam) karosui. Nors abi žuvys ir panašios, tačiau turi ir nemažai skiriamųjų bruožų: paprastojo (auksinio) karoso snukis yra apvalesnis, o žvynų spalva auksinė, bronziška, kai tuo tarpu sidabrinis karosas yra smailesniu snukiu ir pilkais, tamsiai sidabriško atspalvio žvynais. Jauni paprastieji karosai ant uodegos stiebelio kartais turi tamsią dėmę, kuri su amžiumi pranyksta, o sidabriniai karosai tokios dėmelės niekuomet neturi. Dar keletas skiriamųjų bruožų yra paminėta straipsnyje apie sidabrinį karosą.
Paminėtina ir tai, jog paprastieji (auksiniai) karosai savo kūno forma tarpusavyje gali labai skirtis. Kuomet vandens telkinyje yra nemažai plėšrūnų (tokių kaip lydekos ar ešeriai), paprastųjų karosų populiacijoje įsivyrauja individai, kurių kūno forma iš aptakios pasidariusi daug aukštesnė, dažnai beveik tobulo disko formos. Tokie morfologiniai kūno pokyčiai padeda apsisaugoti nuo plėšrūnų, kuriems „kapeikinius“ karosus tampa sudėtingiau apžioti.
Auksinis karosas, dėl savo lėtesnio augimo yra mažiau mėgstamas žuvų augintojų, kadangi tiek savo didžiausiu svoriu (3 kg, kai kur rašoma jog pasiekia 4,5 kg), tiek ilgiu (didžiausias 50 cm, o vidutinis ilgis apie 15 cm) nedaug tesiskiria nuo šiek tiek greičiau augančio sidabrinio brolio. Netgi gyvenimo trukmė abiejų karosų yra labai panaši – apie 10 m.
Tačiau paprastajam (auksiniam) karosui galima priskirti Lietuvos tvenkinių ir kūdrų veterano titulą, kadangi ši žuvis anksčiausiai iš visų pradėta auginti minėtuose vandens telkiniuose.
Auksas ar sidabras? (dauginimasis, mityba, atsparumas ir kitos ypatybės)
Jeigu kalbėtume apie krepšinio rungtines, tuomet nekiltų jokių abejonių ką pasirinkti, tačiau ilgosios pertraukos metu mintims nukrypus į savo kūdros reikalus gali pasidaryti sunku apsispręsti kas geriau – sidabrinis ar auksinis karosas. Kad būtų dar neaiškiau šiek tiek plačiau pakalbėsim apie įvairias šių žuvų savybes, labiau akcentuodami paprastąjį (auksinį) karosą.
Kaip jau anksčiau minėta, paprastasis karosas auga šiek tiek lėčiau negu sidabrinis. Dvimečiai paprastieji (auksiniai) karosai gali užaugti iki 150 g., o būdami 4 – 5 m. pasiekti 0,4 – 0,6 kg (tuo tarpu sidabrinis karosas tokio amžiaus siekia 0,7 – 1 kg). Tačiau ežeruose ir tvenkiniuose, kuriuose gausu tinkamo maisto, paprastieji (auksiniai) karosai užauga didesni (iki 2 – 3 kg) negu sidabriniai (iki 2 kg). Todėl kartais verta pasvarstyti kas geriau – ar auginti greitai augančius sidabrinukus, ar visgi užsiveisti ir auksinių, kurie, nors ir ilgokai tektų laukti, gali užaugti šiek tiek didesni.
Paprastieji (auksiniai) karosai renkasi panašias buveines kaip ir sidabriniai, todėl tarp šių dviejų rūšių gali būti stipri konkurencija netik dėl maisto, bet ir „stogo virš galvos“, ypač kuomet stinga reikiamų resursų. Pastebėta, jog dėl gana stiprios konkurencijos su sidabriniu karosu, pavyzdžiui Dunojaus baseine bei Centrinėje Europoje, paprastojo (auksinio) karoso populiacijos ypač mažėja jiems ne optimalių sąlygų buveinėse.
Auksiniai karosai mėgsta seklius vandens telkinius, kūdras, gausiai augalija užaugusius ežerus ir lėtos tėkmės upes. Jie (kaip ir sidabriniai) neršia ant tankiai augančių panirusių vandens augalų. Neršti pradeda taip pat 3 – 4 gyvenimo metais, gegužės – liepos mėnesiais (sidabrinis karosas paprastai neršia šiek tiek vėliau), kuomet vandens temperatūra siekia apie +14 – 17°C. Auksiniai karosai taip pat kryžminasi su kitomis karpinėmis žuvimis – gali susikryžminti su karpiais, sidabriniais karosais, taip pat raudėmis. Kaip ir sidabrinis karosas, neršia kelis kartus (porcijomis). Kadangi jaunikliai minta planktoniniais dumbliais, jiems ypač stiprus konkurentas yra plačiakaktis.
Auksiniai karosai maitinasi visą dieną, tačiau daugiausiai visgi naktį. Jie minta planktonu, bentosiniais bestuburiais, augaline medžiaga ir detritu – iš esmės tokiu pačiu maistu kaip ir sidabriniai karosai. Tad jei šių žuvų telkinyje yra gana daug, norint, kad jų augimas būtų optimalus, jas gali tekti šerti papildomai. Šėrimui tinka grūdai ar kiti universalūs pašarai. Dėl pašarų karosai gali konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir su karpiais.
Paprastieji (auksiniai) karosai, kitaip nei sidabriniai, žiemą būna neaktyvūs – įsirausia į dumblą, nebesimaitina ir taip praleidžia visą žiemą.
Įsirausę į dumblą auksiniai karosai gali išgyventi ir nepalankiomis sausros sąlygomis, kuomet telkinys išdžiūsta. Jie yra atsparesni nei sidabriniai karosai – gali ištverti aukštą vandens temperatūrą ir deguonies stygių tiek vasarą, tiek žiemą. Taip pat toleruoja šaltį ir organinę taršą. Gali išgyventi vandens telkiniui įšalus net iki dugno.
Paprastasis (auksinis) karosas yra viena iš labiausiai anoksines (bedeguones) sąlygas toleruojančių stuburinių rūšių. Pavyzdžiui visai be deguonies, kambario temperatūroje, gali išgyventi keletą dienų, o štai esant temperatūrai žemiau 0°C (laboratorinėmis sąlygomis) net kelis mėnesius. Tokio atsparumo paslaptis yra gebėjimas pasinaudoti anaerobiniu kvėpavimu, kuomet galutinis metabolizmo produktas – etanolis. Taigi netik medkirčiai, bet ir karosai žino, jog alkoholis šildo.