Ešerys (lot. Perca fluviatilis) mūsų šalies vidaus vandenyse yra plačiai paplitusi ir visiems gerai žinoma ešerinių (Percidae) šeimos žuvis. Tikriausiai kiekvienas, bent kiek artimiau susidūręs su žvejybos menu yra rankose laikęs šią judrią ir dygliuotą žuvį.

Ešerys nėra ypatingai didelė žuvis – gali pasiekti 50-60 cm ilgį ir apie 4,8 kg svorį, tačiau dažniausiai pasitaiko apie 15-25 cm ilgio ir 70-500 g svorio žuvys. Jis taip pat nėra toks ilgaamžis kaip lydeka ar tuo labiau šamas, o oficialus didžiausias ešerio amžius siekė 22 m., tačiau dažniausiai sugaunami 4-9 m. amžiaus ešeriai.

Nepaisant to ešerys yra pakankamai sportiška žuvis, kurią mėgsta netik žvejai mėgėjai, bet ir profesionalai, o taip pat šios žuvies mėsa pasižymi geromis maistinėmis savybėmis tad apie ešerių auginimą savo tvenkinyje bent jau verta pagalvoti.

Nors ešeriai yra plačiai paplitę mūsų šalies vandenyse, tačiau jie vis tik labiausiai mėgsta švarų ir gerai deguonies prisotintą vandenį, todėl jei tvenkinyje auginate daug karpinių žuvų tai dar nereiškia, jog jame gerai augs ir ešeriai. Tačiau ešeriai pasižymi ir kita savybe – jie yra viena iš labiausiai didelį vandens rūgštingumą toleruojančių žuvų rūšių. Dėl šios savybės ešeriai geba gyventi net ir mažuose distrofiniuose pelkių, durpynų ar miškų ežerėliuose, kuriuose kitos žuvys nelabai gali išgyventi. Tad jei jūsų kūdroje vandens ph yra mažas ešerys joje tikrai nepražūs.

Ešeriai taip pat labiausiai paplitę vandens telkiniuose, kurie nepasižymi dideliu gyliu, dažniausiai siekia 3-4 m, tačiau šios žuvys gali gyventi įvairaus gylio vandens telkiniuose – nuo 0,5 iki 30 m gylio. Optimali vandens temperatūra šioms žuvims taip pat nėra aukšta ir siekia 10-22 °C.

Dauginimasis

Ešerių patinėliai subręsta anksčiau nei patelės ir daugintis gali jau nuo 2-3 m., o patelės nuo 4 m. amžiaus. Jei savo tvenkinį norite įžuvinti jau neršti galinčiais individais ir nežinote jų tikslaus amžiaus, tai pakanka žinoti, jog neršti galinčių ešerių ilgis yra tarp 11-23,4 cm, o į tvenkinį leisdami 16,8 cm dydžio žuvis tikrai neprašausite.

Ešeriai neršia netoli kranto balandžio-gegužės mėn., kuomet vandens temperatūra pasiekia 7-8 °C. Kiaušinėlius palieka pritvirtintus ant vandens augalų, akmenų ar kitokio povandeninio substrato. Patelė išleidžia 12-20 000 ikrelių, o kartais ir daugiau.

Mityba ir augimas

Ešerių mityba yra įvairi ir skiriasi netik priklausomai nuo vystymosi stadijos, bet ir nuo vandens telkinio ar netgi to telkinio dalies, kurioje šios žuvys laikosi.

Tikriausiai daugelis esate girdėję apie „pakraštinius“ ir „giluminius“ ešerius ir tai, jog skiriasi netik šių grupių ešerių buvimo vietos vandens telkinyje, jų mityba, bet ir žuvų dydis.

„Pakraštiniai“ ešeriai laikosi priekrantėje, dažnai prie vandens augalų ir nedideliuose gyliuose, jie yra tamsesni nei „giluminiai“, tačiau ir mažesni, bei lėčiau augantys kadangi jų racione dominuoja zooplanktonas, bentosiniai organizmai, vabzdžių lervos, moliuskai taip pat pasitaiko ir augalinio maisto. Pakraščiuose ešeriai linkę laikytis dideliais būriais, o štai „giluminių“ ešerių maitinimosi įpročiai yra kiek kitokie – šios formos ešeriai pirmenybę teikia maistui, kurio didžioji dalis yra kitos žuvys. Didieji ešeriai aršūs plėšrūnai ir priešingai nei lydekos savo grobį yra linkę vaikytis, o ne tykoti. Jie vaikosi netgi už save didesnes žuvis, neretai puola ir mažesniuosius savo giminaičius. „Giluminiai“ ešeriai netik laikosi gilesnėse vandens telkinių vietose, bet ir priešingai nei „pakraštiniai“, nemėgsta didelės kompanijos ir būna tik po kelias žuvis vienoje vietoje. Taip pat jie netik greičiau auga, bet ir patys būna stambesni nei pakraščiuose besilaikantys ešeriai ir būdami 5-10 m. amžiaus bei 15-30 cm ilgio jau sveria apie 500 g, o kartais pasitaiko ir individų sveriančių 1-2 ar net 4 kg.

Visi šie skirtumai tarp „giluminių“ ir „pakraštinių“ ešerių nėra griežtai apibrėžti ir tai neretai dažniausiai yra susiję su ešerių amžiumi – jaunesnių amžinių grupių ešeriai linkę laikytis seklesnėse vietose, arčiau pakraščių, nes ten yra daugiau jiems tinkamo grobio (zooplanktono, bentosinių organizmų, vabzdžių lervų ir pan.), o taip pat jaunos žuvys jaučiasi saugesnės didesniuose pulkeliuose, tad dažniausiai „pakraštiniai“ ešeriai būna smulkesni ir netokie grobuoniški kitų žuvų atžvilgiu vien todėl, jog yra tiesiog jaunesni. Pagrinde maitintis kitomis žuvimis ešeriai dažniausiai pradeda pasiekę apie 12 cm dydį, tačiau pasitaiko nemažai atvejų kuomet rasdami daug tinkamo grobio, šie jauni ešeriukai ir užaugę lieka maitintis tose pačiose vandens telkinio vietose ir toliau sėkmingai rankioja zooplanktoną, bentosinius ir kitus smulkius organizmus. Paminėtina tai, jog kai kuriuose ežeruose gali susiformuoti net kelios pagal mitybą besiskiriančios ešerių grupės (litoralėje besimaitinantys ešeriai, bentofagai arba pelagialėje besilaikantys ir zooplanktonu besimaitinantys ešeriai), kurių gali skirtis netgi neršto laikas ir vietos.

Bendrai paėmus ešeriai gali maitintis daug kuo ir šiai žuviai didelės priežiūros nereikia, tačiau didelis šių žuvų skaičius kūdroje gali trukdyti veistis kitoms žuvims, kadangi jie netik medžioja ką tik išsiritusias lervutes ar kiek ūgtelėjusį mailių, bet ir sunaikinti dalį išnerštų ikrelių. Taip pat reikia nepamiršti, jog ešeriai gerai dauginasi ir tai taip pat gali prisidėti prie kitų žuvų išstumimo ar ryškaus gausumo sumažėjimo telkinyje.

Ešerių augimo greitis labai priklauso nuo aplinkos sąlygų ir jų populiacijos būklės telkinyje. Išties auginant ešerius derėtų auginti ir vieną kitą stambesnį plėšrūną (lydeką ar šamą), kuris padėtų kontroliuoti ešerių veisimąsi, kadangi ilgainiui vien tik ešerių kanibalizmo gali nepakakti ir jei norite, kad telkinyje kartu sėkmingai veistųsi ir kitos žuvys – reikalingos reguliavimo priemonės. Viena jų – saikingas įžuvinimas.

O štai ešerių gyvenančių palankiomis ir nepalankiomis sąlygomis tiek ilgio, tiek ir svorio skirtumai yra gana ryškūs – jei 8-10 metų ešeriai, gyvenantys nepalankiomis sąlygomis, kur jų populiacijos tankis per didelis ir trūksta maisto užauga iki 150-200 g, tai tokio pat amžiaus ešerys gyvenantis labai palankiomis sąlygomis jau gali sverti 600-800 g ar netgi daugiau.

Pabaigai galima pridurti, jog apie ešerių auginimą kūdroje verta pagalvoti vien dėl poledinės žuklės, kadangi ši žuvis neblogai kimba ir žiemą ant ledo ko nepasakysi apie likusius šiltamėgius mūsų kūdrų gyventojus.