Jeigu ruošiatės kasti kūdrą ir nesate apribotas vietos ar finansiniais ištekliais, galbūt mūsų patarimai padės apsispręsti dėl jos dydžio ir kitų parametrų. Taip pat tai turėtų būti naudinga ir plečiant ar valant esamą kūdrą.
Dydis. Kūdros dydis dažniausiai būna apribotas finansų (visgi kasimas – brangu), jei su tuo bėdų nėra – dar reikia ir pakankamai erdvės. Taip pat dydį gali riboti ir teisiniai dalykai, ypač jei nenorite su tuo turėti jokių reikalų. 10 arų yra riba, nuo kurios jau reikalinga kūdros apsaugos zona, derinama su savivaldybe (tiesa, šiuo metu tvarka paprasta). Kalbant ape žuvų auginimą, turbūt aišku, kad kuo didesnė kūdra, tuo geriau. Dydis taip pat lėtina kūdros užaugimą, palaiko stabilesnę vandens temperatūrą (nebus staigių, žuvims nepatogių pokyčių). Didesnėje kūdroje palankesnės sąlygos veistis natūraliam karpių maistui – vabzdžiams, vėžiagyviams, moliuskams. Didesnėje kūdroje taip pat kylą mažiau problemų su deguonimi. Kita vertus – lėčiau ir įšils, o karpiai šilumą mėgsta. Mažoje kūdroje daug lengviau karpius ir pagauti.
Gylis. Sekli kūdra – greitai įšylantis vandens telkinys, palankus karpių augimui. Tačiau nereikia ir persistengti – labai sekliose kūdrose galimi ryškus vandens temperatūros skirtumai net paros bėgyje, žuvys gali nespėti persiorientuoti, dėl to lėtėja jų augimas, gali kilti ir kitų fiziologinių problemų. Taip pat seklumas yra palankus kūdros užaugimui, gali per dažnai tekti valyti. Toliau – galimas deguonies trūkumas arba dar blogiau – jei nėra papildomo maitinimo, sausringą vasarą sekli kūdra gali netgi išdžiūti. Rekomenduojama 1,5-3 metrų gylio kūdra, reiktų kad būtų ir seklesnių ( apie 0,5 m), ir gilesnių vietų (4 – 5 m, žiemojimui). Statūs šlaitai ankščiau ar vėliau turėtų įgriųti, tad geriau formuoti šiokį tokį nuožulnumą. Kita vertus – labai sekli pakrantė greit užaugs vandens augalais. Šiltuoju laikotarpiu karpiai laikosi seklesnėse, vandens augalais užaugusiuose plotuose, tuo tarpu žiemą juda link giliausių tvenkinio vietų. Seklių kūdrų dar viena bėda – greitesni vandens lygio svyravimai, kurie įtakoja ir karpių elgseną, mažina jų apetitą.
Forma. Kuo kūdra apvalesnė (arba kvadratinė) tuo lengviau palaikyti stačius šlaitus, tuo pačiu ir didžiausią vandens tūri ploto vienete. Tokios kūdros lėčiau užauga augalais. Vingiuotų krantų tvenkinys neišvengiamais turės daugiau seklesnių plotų, greičiau užauginės. Kita vertus – vandens augalai reikalingi ir kaip deguonies šaltinis, ir kaip slėptuvė tiek žuvim (kad karpis jaustųsi saugiau), tiek ir natūraliam jų maistui.
Vandens temperatūra. Optimali vandens temperatūrą karpių auginimui – 20 – 24 laipsniai. 3 laipsniais už optimalią žemesnė temperatūra nulemia maždaug dvigubai lėtesnį karpių augimą. Kai kūdra tiek įšyla, reikia suintensyvinti ir žuvų matinimą. Karpiai praktiškai nustoja maitintis kai temperatūra žemesnė už 5 laipsnius arba didesnė už 30. Mirtina temperatūra laikoma kiek daugiau nei 34 laipsniai šilumos, tačiau Lietuvos sąlygomis tai negresia. Žuvis pripratinant iš lėto, Azijoje karpiai auginami net 38 laipsnių vandenyje. Geriausiai karpiai augs jei jūsų kūdroje kuo ilgiau laikysis optimali (20-24 laipsniai) vandens temperatūra. Žiemą karpiai netenka 5 – 15 % savo kūno masės.
Karpiai geriau jaučiasi šarmingame vandenyje, todėl jei jūsų kūdra durpyne, patariama ją nukalkinti (tą geriausia daryti vos iškasus tvekinį arba bent jau prieš suleidžiant žuvis). Kaip žinia, vandens skaidrumo karpiui nereikia. Auginant karpius palaikyti skaidrų vandenį nelabai net būtų įmanoma, kadangi ši žuvis labai mėgts rausti dugną ieškodama maisto, taip sukeldama dugno gruntą, dumblą, skatindamas jo puvimą, tuo pačiu ir vandens žydėjimą. Deguonis taip pat svarbus faktorius karpių augimo greičio, kita vertus, jie yra pakantūs ir jos trūkumui, geba pasisavinti atmosferos orą, tad bent vasarą išgyventi gali ir esant deguonies sumažėjimui.
Įvairios priklausomybės. Pateikiame optimalias sąlygas karpių augimui, kurias eksperimentiškai nustatinė amerikiečių mokslininkai. Kūdros padengimas augalais – 50%, seklių zonų kiekis – 50%, maksimali vandens temperatūra – 24 laipsniai, seklių zonų gylis – 0,6 m, minimalus deguonies kiekis (kuo daugiau, tuo geiau) – 6 mg/l. (Edwards, Twomey, habitat suitability…..). Pietų kraštuose, palaikant geras sąlygas ir ne per didelį žuvų tankiai, jau per tris mėnesius karpiai paauga 1- 1,5 kg (nuo 50-100 g).
Įvairiais bandymais įrodyta, kad karpių tankis jų augimui vaidina mažą vaidmenį, svarbiausia – geros sąlygos. Visa bėda, kad natūraliame tvenkinyje palaikyti sąlygas be didelio ploto yra labai sudėtinga. Palaikant geras sąlygas (ypač aktualu vandens temperatūra, deguonies kiekis ir vandens apykaita, nekalbant jau apie pakankamą maisto kiekį), auginama ir po 150 kilograminių karpių vienam are.
Teisiniai reikalavimai
Šiuo metu su kūdrų kasimu susiję reikalavimai gerokai supaprastėję, kasant telkinį ne saugomoje teritorijoje apribojimų nėra – nei gyliui, nei plotui.
Tačiau yra nustatomos apsaugos zonos jau didesniems nei 10 arų tvenkiniams. Telkiniui iki 2 ha – 2,5-5 metrų pločio apsaugos juosta, didesniems nei 2 ha – 5-10 m.
Apsaugos zonas regamentuoja LR Aplinkos ministro įsakymas „DĖL PAVIRŠINIų VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS ZONŲ IR PAKRANČIŲ APSAUGOS JUOSTŲ NUSTATYMO tvarkos aprašo patvirtinimo).
Atskiri ir papildomi reikalavimai vandens telkiniam taikomi jeigu jūsų žemė yra saugomoje teritorijoje ar joje yra saugotini medžiai, reljefo formos, saugomų augalų, gyvūnų, grybų radavietės.
Daugiau informacijos – LR Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų įsakyme DĖL DIRBTINIŲ NEPRATEKAMŲ PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS APLINKOSAUGOS REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO.
Jeigu telkinį ruošiatės kasti melioruotoje žemėje, jums teks pateikti atskirą prašymą dėl vandens telkinio kasimo savivaldybei, taip pat savo sklypo planą ir pažymėjimą ar jo kopiją. detaliau – LR Melioracijos įstatyme.