Įžuvinimui ir greitam masės prieaugiui optimaliausia į vandens telkinius leisti dvivasarius (250–500 g) karpius, kadangi šie pasižymi geru augimu, yra atsparesni ir jau geba išnaudoti įvairesnius maisto medžiagų šaltinius, o esant tinkamoms sąlygoms, sezono pabaigoje jau būna pasiekę vartojimui tinkamą dydį.
Tačiau norint pasiekti kuo geresnius rezultatus, karpių auginime nepakanka vien natūralaus, jų gyvenamojoje aplinkoje randamo maisto, todėl žuvis būtina šerti papildomai. Paminėtina tai, jog baltymų paros norma karpių mityboje, siekiant palaikyti jų kūno svorį yra ~1 g baltymų/kg kūno svorio, o 12 g baltymų/kg kūno svorio yra maksimali riba baltymų įsisavinimui. Plačiau apie karpių mitybą pakalbėsime kitame straipsnyje.
Šį kartą pateikiame dažniausiai dvivasariams (250–500 g) karpiams žuvininkystėje naudojamų pašarų mišinius ir jų sudedamąsias dalis. Nors žuvų mityba yra sudėtinga ir reikalauja įvairių maistinių medžiagų (vitaminų, mineralų ir t.t.), tačiau šie mišiniai yra nesudėtingi ir iš esmės gali patenkinti žuvų poreikius bei žymiai prisidėti prie jų spartesnio augimo, ypač jei telkinyje yra ir natūralaus maisto šaltinių.
1 receptas (% sausos medžiagos):
- 34 % kvietinių miltų;
- 5 % ryžių miltų;
- 5 % sojos pupelių miltų;
- 18 % lubinų;
- 5 % saulėgrąžų miltų;
- 1,5 % liucernos miltų;
- 21 % žuvų miltų;
- 5 % kraujo miltų;
- 1,2 % linų aliejaus;
- 1,8 % mielių;
- 0,5 % biolizino;
- 0,5 % biometino;
- 0,5 % vitaminų mišinio;
- 1 % fosforo.
100 % mišinio yra:
- 35 % žalių baltymų.
2 receptas (% sausos medžiagos):
- 71 % kvietinių miltų;
- 14,5 % sojos pupelių miltų;
- 14,5 % žuvų miltų.
100 % mišinio yra:
- 25 % žalių baltymų.
3 receptas (% sausos medžiagos):
- 85 % kvietinių miltų;
- 7,5 % sojos pupelių miltų;
- 7,5 % žuvų miltų.
100 % mišinio yra:
- 18 % žalių baltymų.